vinis

See also: viníš

Latin

Noun

vīnīs

  1. dative/ablative plural of vīnum

Lithuanian

Etymology

Probably a nominal derivation from an unattested *vinu, an infixed present-tense form of výti (“to drive away”), thus referring to "(that which is) driven into (a board, plank, etc.)". Cognate with Old Prussian wīnis (“barrel plug”).[1]

Pronunciation

  • IPA(key): [ʋʲɪˈnʲɪs]
  • Rhymes: -ɪs
  • Syllabification: vi‧ni̇̀s

Noun

vini̇̀s f (plural vi̇̀nys) stress pattern 4[2][3]

  1. nail, tack
    vinį įkalti/įvaryti į sieną[4] - to hammer/drive a nail into a wall

Declension

Declension of vini̇̀s
singular plural
nominative vini̇̀s vi̇̀nys
genitive viniẽs vinių̃
dative vi̇̀niai vini̇̀ms
accusative vi̇̀nį vini̇̀s
instrumental vinimi̇̀ vinimi̇̀s
locative vinyjè vinysè
vocative viniẽ vi̇̀nys

Derived terms

  • (diminutive noun) vinelė

References

  1. ^ Smoczyński, Wojciech (2007), “vini̇̀s”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego [Etymological Dictionary of the Lithuanian Language]‎[1] (in Polish), Vilnius: Vilnius University, page 756
  2. ^ “vinis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
  3. ^ “vinis” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
  4. ^ “kalti” and “varyti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.

Portuguese

Noun

vinis

  1. plural of vinil

Volapük

Noun

vinis

  1. accusative plural of vin