suvokti

Lithuanian

Etymology

From su- +‎ vokti.

Pronunciation

  • IPA(key): /sʊˈvoːktʲɪ/

Verb

suvókti (third-person present tense suvókia, third-person past tense sùvokė)

  1. to grasp, comprehend
    Synonyms: suprasti, susigaudyti
    Negaliu suvokti, kas atsitiko. ― I cannot comprehend what happened.
  2. to realize; to be aware of
    Jis suvokė pavojų. ― He was aware of the danger.
  3. to consider; to understand as [with kaip (+ accusative)]
    Synonym: laikyti
    Kai kas kalbą suvokia kaip žinių formą. ― Some consider language a form of knowledge.
  4. to find
  5. to gather

Inflection

Conjugation of suvokti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present suvókiu suvóki suvókia suvókiame
suvókiam
suvókiate
suvókiat
suvókia
past sùvokiau sùvokei sùvokė sùvokėme
sùvokėm
sùvokėte
sùvokėt
sùvokė
past frequentative suvókdavau suvókdavai suvókdavo suvókdavome
suvókdavom
suvókdavote
suvókdavot
suvókdavo
future suvóksiu suvóksi suvóks suvóksime
suvóksim
suvóksite
suvóksit
suvóks
subjunctive suvókčiau suvóktum suvóktų suvóktumėme
suvóktumėm
suvóktume
suvóktumėte
suvóktumėt
suvóktų
imperative — suvók
suvóki
tesuvókia suvókime
suvókim
suvókite
suvókit
tesuvókia
Participles of suvokti
adjectival
active passive
present suvókiąs
suvókiantis
suvókiamas
past sùvokęs suvóktas
past frequentative suvókdavęs —
future suvóksiąs
suvóksiantis
suvóksimas
participle of necessity — suvóktinas
adverbial
special (pusdalyvis) suvókdamas
half-participle
(padalyviai)
present suvókiant
past sùvokus
past frequentative suvókdavus
future suvóksiant
manner of action (būdinys) suvókte
suvóktinai

References