laikyti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Baltic *laikītei, from Proto-Indo-European *loykʷ-éye-ti, ultimately from the causative form of Proto-Indo-European *leykʷ- (“to leave”). See also li̇̀kti.[1]

Pronunciation

  • IPA(key): [lɐɪ¹ˈkʲiːtʲɪ]
  • Rhymes: -iːtʲɪ
  • Syllabification: lai‧ký‧ti

Verb

laikýti (third-person present tense lai̇̃ko, third-person past tense lai̇̃kė)[2]

  1. (transitive) to hold, to keep[3]
    Ji̇̀ rankojè lai̇̃kė lazdą.
    She held a staff in her hand.
  2. (transitive) to store
    Ū́kininkas lai̇̃ko žẽmės ū́kio padárgus sandėlyje.
    The farmer stores (his) agricultural instruments in the warehouse.
  3. (education) (transitive) to take an examination
    Studentai lai̇̃ko egzáminą.
    Students are taking the exam.
  4. to assume, to presume
    Liùdininkas lai̇̃komas dingusiu be žiniõs
    The witness is presumed to be missing

Conjugation

Conjugation of laikyti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present laikaũ laikai̇̃ lai̇̃ko lai̇̃kome
lai̇̃kom
lai̇̃kote
lai̇̃kot
lai̇̃ko
past laikiaũ laikei̇̃ lai̇̃kė lai̇̃kėme
lai̇̃kėm
lai̇̃kėte
lai̇̃kėt
lai̇̃kė
past frequentative laikýdavau laikýdavai laikýdavo laikýdavome
laikýdavom
laikýdavote
laikýdavot
laikýdavo
future laikýsiu laikýsi laikỹs laikýsime
laikýsim
laikýsite
laikýsit
laikỹs
subjunctive laikýčiau laikýtum
laikýtumei
laikýtų laikýtumėme
laikýtumėm
laikýtume
laikýtumėte
laikýtumėt
laikýtų
imperative — laikýk
laikýki
telai̇̃ko
telai̇̃kai
laikýkime
laikýkim
laikýkite
laikýkit
telai̇̃ko
telai̇̃kai
Participles of laikyti
adjectival
active passive
present lai̇̃kąs
lai̇̃kantis
lai̇̃komas
past lai̇̃kęs laikýtas
past frequentative laikýdavęs —
future laikýsiąs
laikýsiantis
laikýsimas
participle of necessity — laikýtinas
adverbial
special (pusdalyvis) laikýdamas
half-participle
(padalyviai)
present lai̇̃kant
past lai̇̃kius
past frequentative laikýdavus
future laikýsiant
manner of action (būdinys) lai̇̃kte
laikýtinai

Derived terms

  • (verbal noun) lai̇̃kymas m
  • (reflexive) laikýtis
prefixed forms of laikýti

Participle

laikýti m

  1. nominative masculine plural of laikýtas
  2. vocative masculine plural of laikýtas

References

  1. ^ Derksen, Rick (2015), “laikyti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 269
  2. ^ Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  3. ^ Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN