kaimynas
Lithuanian
Etymology
From kaimas + -ynas (“adjectival suffix”). Likely originally an adjective, cf. Latin vīcīnus.[1]
Pronunciation
- IPA(key): [kɐɪ¹ˈmʲiːnɐs]
- Rhymes: -iːnɐs
- Syllabification: kai‧mý‧nas
Noun
kaimýnas m (plural kaimýnai, feminine kaimynė) stress pattern 1
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | kaimýnas | kaimýnai |
| genitive | kaimýno | kaimýnų |
| dative | kaimýnui | kaimýnams |
| accusative | kaimýną | kaimýnus |
| instrumental | kaimýnu | kaimýnais |
| locative | kaimýne | kaimýnuose |
| vocative | kaimýne | kaimýnai |
Derived terms
- kaimynija
- kaimyninis
- kaimyniškas
- kaimynystė
References
- ^ Jānis Endzelīns (transl. W. R. Schmalstieg & B. Jēgers) (1971), Comparative phonology and morphology of the Baltic languages, De Gruyter, →ISBN, 124d, page 104
Further reading
- “kaimynas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
- “kaimynas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2026