kaimynas

Lithuanian

Etymology

From kaimas +‎ -ynas (“adjectival suffix”). Likely originally an adjective, cf. Latin vīcīnus.[1]

Pronunciation

  • IPA(key): [kɐɪ¹ˈmʲiːnɐs]
  • Rhymes: -iːnɐs
  • Syllabification: kai‧mý‧nas

Noun

kaimýnas m (plural kaimýnai, feminine kaimynė) stress pattern 1

  1. neighbor (adjacent resident)
  2. subject (originally in feudalism: serf, peon)
    Synonyms: kumetis, kaimietis

Declension

Declension of kaimýnas
singular plural
nominative kaimýnas kaimýnai
genitive kaimýno kaimýnų
dative kaimýnui kaimýnams
accusative kaimýną kaimýnus
instrumental kaimýnu kaimýnais
locative kaimýne kaimýnuose
vocative kaimýne kaimýnai

Derived terms

  • kaimynija
  • kaimyninis
  • kaimyniškas
  • kaimynystė

References

  1. ^ Jānis Endzelīns (transl. W. R. Schmalstieg & B. Jēgers) (1971), Comparative phonology and morphology of the Baltic languages, De Gruyter, →ISBN, 124d, page 104

Further reading

  • “kaimynas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
  • “kaimynas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2026