gaubti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *gáubtei, *gúbtei, from Proto-Indo-European *gʰubʰ-, or possibly Proto-Indo-European *bʰewgʰ- due to hypothesized metathesis. Related to Latvian gubt, Polish giąć, Russian гнуть (gnutʹ) and possibly Old English ġēap, Albanian gaboj, Ancient Greek κῦφος (kûphos).[1][2]

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈɡɐu̯pʲtʲɪ/

Verb

gaũbti (third-person present tense gaũbia, third-person past tense gaũbė)

  1. cover, cloak, engulf

Conjugation

Conjugation of gaubti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present gaubiu gaubi gaubia gaubiame
gaubiam
gaubiate
gaubiat
gaubia
past gaubiau gaubei gaubė gaubėme
gaubėm
gaubėte
gaubėt
gaubė
past frequentative gaubdavau gaubdavai gaubdavo gaubdavome
gaubdavom
gaubdavote
gaubdavot
gaubdavo
future gaubsiu gaubsi gaubs gaubsime
gaubsim
gaubsite
gaubsit
gaubs
subjunctive gaubčiau gaubtum gaubtų gaubtumėme
gaubtumėm
gaubtume
gaubtumėte
gaubtumėt
gaubtų
imperative — gaubk
gaubki
tegaubia gaubkime
gaubkim
gaubkite
gaubkit
tegaubia
Participles of gaubti
adjectival
active passive
present gaubiąs
gaubiantis
gaubiamas
past gaubęs gaubtas
past frequentative gaubdavęs —
future gaubsiąs
gaubsiantis
gaubsimas
participle of necessity — gaubtinas
adverbial
special (pusdalyvis) gaubdamas
half-participle
(padalyviai)
present gaubiant
past gaubus
past frequentative gaubdavus
future gaubsiant
manner of action (būdinys) gaubte
gaubtinai

References

  1. ^ F. Bezlaj, "Spuren der baltoslawischen Wortmischungen", (Balt, 1974), 22-23.
  2. ^ И. П. Петлева, "Этимологические заметки по славянской лексике. I", (Э 1972 (1974)), 90-93.
  • “gaubti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
  • “gaubti”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2026