devintokė
Lithuanian
Etymology
From devinta + -okė.
Pronunciation
- IPA(key): [dʲɛʋʲɪn²ˈtoːkʲeː]
- Rhymes: -oːkʲeː
- Syllabification: de‧vin‧tõ‧kė
Noun
devintokė f (masculine devintokas)
- A pupil who is in ninth grade.
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | devintokė | devintokės |
| genitive | devintokės | devintokių |
| dative | devintokei | devintokėms |
| accusative | devintokę | devintokes |
| instrumental | devintoke | devintokėmis |
| locative | devintokėje | devintokėse |
| vocative | devintoke | devintokės |