antrokė

Lithuanian

Etymology

From antra +‎ -okė.

Pronunciation

  • IPA(key): [ɐn²ˈtroːkʲeː]
  • Rhymes: -oːkʲeː
  • Syllabification: an‧trõ‧kė

Noun

antrokė f (masculine antrokas)

  1. A pupil who is in second grade.
  2. (colloquial) A second-year student at a gymnasium.
    Synonym: dešimtokė

Declension

Declension of antrokė
singular plural
nominative antrokė antrokės
genitive antrokės antrokių
dative antrokei antrokėms
accusative antrokę antrokes
instrumental antroke antrokėmis
locative antrokėje antrokėse
vocative antroke antrokės

Coordinate terms