dėkoti

Lithuanian

Etymology

Verbal formation from dėkà (“thanks”), itself borrowed from Belarusian дзя́ка (dzjáka), itself borrowed from Polish dzięka (“thanks, gratitude”).[1]

Pronunciation

  • IPA(key): [dʲeː¹ˈkoːtʲɪ]
  • Rhymes: -oːtʲɪ
  • Syllabification: dė‧kó‧ti

Verb

dėkóti (third-person present tense dėkója, third-person past tense dėkójo)

  1. (with dative) to thank
    Ar dėkojai jam?
    Did you thank him?
    Kam dėkojame?
    Who are we thanking?

Conjugation

Conjugation of dėkoti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present dėkoju dėkoji dėkoja dėkojame
dėkojam
dėkojate
dėkojat
dėkoja
past dėkojau dėkojai dėkojo dėkojome
dėkojom
dėkojote
dėkojot
dėkojo
past frequentative dėkodavau dėkodavai dėkodavo dėkodavome
dėkodavom
dėkodavote
dėkodavot
dėkodavo
future dėkosiu dėkosi dėkos dėkosime
dėkosim
dėkosite
dėkosit
dėkos
subjunctive dėkočiau dėkotum
dėkotumei
dėkotų dėkotumėme
dėkotumėm
dėkotume
dėkotumėte
dėkotumėt
dėkotų
imperative — dėkok
dėkoki
tedėkoja
tedėkojie
dėkokime
dėkokim
dėkokite
dėkokit
tedėkoja
tedėkojie
Participles of dėkoti
adjectival
active passive
present dėkojąs
dėkojantis
dėkojamas
past dėkojęs dėkotas
past frequentative dėkodavęs —
future dėkosiąs
dėkosiantis
dėkosimas
participle of necessity — dėkotinas
adverbial
special (pusdalyvis) dėkodamas
half-participle
(padalyviai)
present dėkojant
past dėkojus
past frequentative dėkodavus
future dėkosiant
manner of action (būdinys) dėkote
dėkotinai

Derived terms

References

  1. ^ Smoczyński, Wojciech (2007), “dėkà”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego [Etymological Dictionary of the Lithuanian Language]‎[1] (in Polish), Vilnius: Vilnius University, page 98