apkabinti

Lithuanian

Etymology

From ap- +‎ kabinti.

Pronunciation

  • IPA(key): [ɐpkɐ¹ˈbʲɪnʲtʲɪ]
  • Rhymes: -ɪnʲtʲɪ
  • Syllabification: ap‧ka‧bi̇̀n‧ti

Verb

apkabi̇̀nti (third-person present tense apkabi̇̀na, third-person past tense apkabi̇̀no)

  1. (transitive) to hug
    Mama apkabino dukterį. ― The mom hugs her daughter.

Conjugation

Conjugation of apkabinti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present apkabinù apkabini̇̀ apkabi̇̀na apkabi̇̀name
apkabi̇̀nam
apkabi̇̀nate
apkabi̇̀nat
apkabi̇̀na
past apkabinaũ apkabinai̇̃ apkabi̇̀no apkabi̇̀nome
apkabi̇̀nom
apkabi̇̀note
apkabi̇̀not
apkabi̇̀no
past frequentative apkabi̇̀ndavau apkabi̇̀ndavai apkabi̇̀ndavo apkabi̇̀ndavome
apkabi̇̀ndavom
apkabi̇̀ndavote
apkabi̇̀ndavot
apkabi̇̀ndavo
future apkabi̇̀nsiu apkabi̇̀nsi apkabi̇̀ns apkabi̇̀nsime
apkabi̇̀nsim
apkabi̇̀nsite
apkabi̇̀nsit
apkabi̇̀ns
subjunctive apkabi̇̀nčiau apkabi̇̀ntum
apkabi̇̀ntumei
apkabi̇̀ntų apkabi̇̀ntumėme
apkabi̇̀ntumėm
apkabi̇̀ntume
apkabi̇̀ntumėte
apkabi̇̀ntumėt
apkabi̇̀ntų
imperative — apkabi̇̀nk
apkabi̇̀nki
teapkabi̇̀na
teapkabi̇̀nie
apkabi̇̀nkime
apkabi̇̀nkim
apkabi̇̀nkite
apkabi̇̀nkit
teapkabi̇̀na
teapkabi̇̀nie
Participles of apkabinti
adjectival
active passive
present apkabi̇̀nąs
apkabi̇̀nantis
apkabi̇̀namas
past apkabi̇̀nęs apkabi̇̀ntas
past frequentative apkabi̇̀ndavęs —
future apkabi̇̀nsiąs
apkabi̇̀nsiantis
apkabi̇̀nsimas
participle of necessity — apkabi̇̀ntinas
adverbial
special (pusdalyvis) apkabi̇̀ndamas
half-participle
(padalyviai)
present apkabi̇̀nant
past apkabi̇̀nus
past frequentative apkabi̇̀ndavus
future apkabi̇̀nsiant
manner of action (būdinys) apkabi̇̀nte
apkabi̇̀ntinai

Derived terms

  • apkabinimas (“hug”)

Further reading

  • “apkabinti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
  • “apkabinti”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2026