yrkia

Old Swedish

Etymology

From Old Norse yrkja, from Proto-Germanic *wurkijaną.

Verb

yrkia

  1. to work
  2. to cultivate (seeds)
  3. to care for

Conjugation

Conjugation of yrkia (weak)
present past
infinitive yrkia —
participle yrkiandi, yrkiande yrkter
active voice indicative subjunctive imperative indicative subjunctive
iæk yrkir yrki, yrke —   yrkti, yrkte yrkti, yrkte
þū yrkir yrki, yrke yrk yrkti, yrkte yrkti, yrkte
han yrkir yrki, yrke —   yrkti, yrkte yrkti, yrkte
vīr yrkium, yrkiom yrkium, yrkiom yrkium, yrkiom yrktum, yrktom yrktum, yrktom
īr yrkin yrkin yrkin yrktin yrktin
þēr yrkia yrkin —   yrktu, yrkto yrktin
mediopassive voice indicative subjunctive imperative indicative subjunctive
iæk yrkis yrkis, yrkes —   yrktis, yrktes yrktis, yrktes
þū yrkis yrkis, yrkes —   yrktis, yrktes yrktis, yrktes
han yrkis yrkis, yrkes —   yrktis, yrktes yrktis, yrktes
vīr yrkiums, yrkioms yrkiums, yrkioms —   yrktums, yrktoms yrktums, yrktoms
īr yrkins yrkins —   yrktins yrktins
þēr yrkias yrkins —   yrktus, yrktos yrktins

Descendants

  • Swedish: yrka