varpininkas

Lithuanian

Etymology

From var̃pas (“bell”) +‎ -ininkas (agentive suffix).

Pronunciation

  • IPA(key): [²ˈʋɐrʲˑpʲɪnʲɪŋkɐs]
  • Rhymes: -ɐrʲˑpʲɪnʲɪŋkɐs
  • Syllabification: var̃‧pi‧nin‧kas

Noun

var̃pininkas m (plural var̃pininkai, feminine var̃pininkė) stress pattern 1

  1. bell ringer
  2. (historical) someone involved in the publication of the newspaper Varpas

Declension

Declension of var̃pininkas
singular plural
nominative var̃pininkas var̃pininkai
genitive var̃pininko var̃pininkų
dative var̃pininkui var̃pininkams
accusative var̃pininką var̃pininkus
instrumental var̃pininku var̃pininkais
locative var̃pininke var̃pininkuose
vocative var̃pininke var̃pininkai
  • varpaliejỹs
  • var̃pas
  • varpáuti
  • varpẽlis
  • var̃pinė

Further reading