tangou
Portuguese
Verb
tangou
- third-person singular preterite indicative of tangar
Romanian
Etymology
Noun
tangou n (plural tangouri)
Declension
| singular | plural | |||
|---|---|---|---|---|
| indefinite | definite | indefinite | definite | |
| nominative-accusative | tangou | tangoul | tangouri | tangourile |
| genitive-dative | tangou | tangoului | tangouri | tangourilor |
| vocative | tangoule | tangourilor | ||