mokinys
Lithuanian
Etymology
From mókyti (“to teach”) + -inỹs.
Pronunciation
- IPA(key): [moːkʲɪ²ˈnʲiːs]
- Rhymes: -iːs
- Syllabification: mo‧ki‧nỹs
Noun
mokinỹs m (plural mokiniai̇̃, feminine mokinė̃) stress pattern 3a
- pupil (primary or secondary school student)
- apprentice (person learning a trade or profession)
- disciple, follower (person who follows someone's teachings)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | mokinỹs | mokiniai̇̃ |
| genitive | mókinio | mokinių̃ |
| dative | mókiniui | mokiniáms |
| accusative | mókinį | mókinius |
| instrumental | mókiniu | mokiniai̇̃s |
| locative | mokinyjè | mokiniuosè |
| vocative | mokinỹ | mokiniai̇̃ |
See also
Further reading
- “mokinys”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
- “mokinys”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2026