mokinys

Lithuanian

Etymology

From mókyti (“to teach”) +‎ -inỹs.

Pronunciation

  • IPA(key): [moːkʲɪ²ˈnʲiːs]
  • Rhymes: -iːs
  • Syllabification: mo‧ki‧nỹs

Noun

mokinỹs m (plural mokiniai̇̃, feminine mokinė̃) stress pattern 3a

  1. pupil (primary or secondary school student)
  2. apprentice (person learning a trade or profession)
  3. disciple, follower (person who follows someone's teachings)
    Apaštalai buvo Kristaus mokiniai ― The Apostles were Christ's followers.

Declension

Declension of mokinỹs
singular plural
nominative mokinỹs mokiniai̇̃
genitive mókinio mokinių̃
dative mókiniui mokiniáms
accusative mókinį mókinius
instrumental mókiniu mokiniai̇̃s
locative mokinyjè mokiniuosè
vocative mokinỹ mokiniai̇̃

See also

Further reading

  • “mokinys”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
  • “mokinys”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2026