lipti

Cebuano

Pronunciation

  • Hyphenation: lip‧ti

Noun

lipti

  1. the trout sweetlips (Plectorhinchus pictus)
  2. the painted sweetlips (Diagramma pictum)

Anagrams

Lithuanian

Etymology 1

From Proto-Balto-Slavic *lip-, from Proto-Indo-European *leyp- (“to stick”). Cognate with Latvian lipt (“to stick”), Proto-Slavic *lьnǫti (“to stick”).[1]

Verb

li̇̀pti (third-person present tense lim̃pa, third-person past tense li̇̀po)

  1. to stick, adhere to
    Synonyms: kibti, klijuotis
    • 1919, Antanas Petrika, Atmosfera arba oro gazai ir jų ypatybės‎[1], →OCLC:
      musų apatiniai drabužiai limpa prie odos
      our underwear sticks to the skin
  2. (figuratively) to cling to, be attracted to
    • 1902, Jonas Biliūnas, “Klebonas”, in Ūkininkas, number 8:
      Prie lietuviškos duonos visi kaip musės prie medaus limpa!
      Everyone clings to Lithuanian bread like flies to honey.
Conjugation
Conjugation of lipti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present limpù limpi̇̀ lim̃pa lim̃pame
lim̃pam
lim̃pate
lim̃pat
lim̃pa
past lipaũ lipai̇̃ li̇̀po li̇̀pome
li̇̀pom
li̇̀pote
li̇̀pot
li̇̀po
past frequentative li̇̀pdavau li̇̀pdavai li̇̀pdavo li̇̀pdavome
li̇̀pdavom
li̇̀pdavote
li̇̀pdavot
li̇̀pdavo
future li̇̀psiu li̇̀psi li̇̀ps li̇̀psime
li̇̀psim
li̇̀psite
li̇̀psit
li̇̀ps
subjunctive li̇̀pčiau li̇̀ptum
li̇̀ptumei
li̇̀ptų li̇̀ptumėme
li̇̀ptumėm
li̇̀ptume
li̇̀ptumėte
li̇̀ptumėt
li̇̀ptų
imperative — li̇̀pk
li̇̀pki
telim̃pa
telim̃pie
li̇̀pkime
li̇̀pkim
li̇̀pkite
li̇̀pkit
telim̃pa
telim̃pie
Participles of lipti
adjectival
active passive
present lim̃pąs
lim̃pantis
lim̃pamas
past li̇̀pęs li̇̀ptas
past frequentative li̇̀pdavęs —
future li̇̀psiąs
li̇̀psiantis
li̇̀psimas
participle of necessity — li̇̀ptinas
adverbial
special (pusdalyvis) li̇̀pdamas
half-participle
(padalyviai)
present lim̃pant
past li̇̀pus
past frequentative li̇̀pdavus
future li̇̀psiant
manner of action (būdinys) li̇̀pte
li̇̀ptinai
Derived terms

(Adjectives)

(Nouns)

(Verbs)

Etymology 2

From the same origin as Etymology 1. Compare Latvian lipt (“to climb”).[1]

Verb

li̇̀pti (third-person present tense li̇̀pa, third-person past tense li̇̀po)

  1. to climb
    Synonym: kopti
    • 1906, Jonas Biliūnas, “Piestupys”, in Lietuvos ūkininkas, number 20:
      Atsargiai perėjova upelį ir pradėjova lipti ant kalno.
      They carefully crossed the stream and started to climb the hill.
Conjugation
Conjugation of lipti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present lipù lipi̇̀ li̇̀pa li̇̀pame
li̇̀pam
li̇̀pate
li̇̀pat
li̇̀pa
past lipaũ lipai̇̃ li̇̀po li̇̀pome
li̇̀pom
li̇̀pote
li̇̀pot
li̇̀po
past frequentative li̇̀pdavau li̇̀pdavai li̇̀pdavo li̇̀pdavome
li̇̀pdavom
li̇̀pdavote
li̇̀pdavot
li̇̀pdavo
future li̇̀psiu li̇̀psi li̇̀ps li̇̀psime
li̇̀psim
li̇̀psite
li̇̀psit
li̇̀ps
subjunctive li̇̀pčiau li̇̀ptum
li̇̀ptumei
li̇̀ptų li̇̀ptumėme
li̇̀ptumėm
li̇̀ptume
li̇̀ptumėte
li̇̀ptumėt
li̇̀ptų
imperative — li̇̀pk
li̇̀pki
teli̇̀pa
teli̇̀pie
li̇̀pkime
li̇̀pkim
li̇̀pkite
li̇̀pkit
teli̇̀pa
teli̇̀pie
Participles of lipti
adjectival
active passive
present li̇̀pąs
li̇̀pantis
li̇̀pamas
past li̇̀pęs li̇̀ptas
past frequentative li̇̀pdavęs —
future li̇̀psiąs
li̇̀psiantis
li̇̀psimas
participle of necessity — li̇̀ptinas
adverbial
special (pusdalyvis) li̇̀pdamas
half-participle
(padalyviai)
present li̇̀pant
past li̇̀pus
past frequentative li̇̀pdavus
future li̇̀psiant
manner of action (būdinys) li̇̀pte
li̇̀ptinai
Derived terms

(Nouns)

(Verbs)

prefixed forms of lìpti

References

  1. ↑ 1.0 1.1 Derksen, Rick (2015), “lipti I; lipti II”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 288

Further reading

Anagrams