konurbacja
Polish
Etymology
Borrowed from English conurbation.
Pronunciation
- IPA(key): /kɔ.nurˈba.t͡sja/
Audio: (file) - Rhymes: -at͡sja
- Syllabification: ko‧nur‧ba‧cja
Noun
konurbacja f
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | konurbacja | konurbacje |
| genitive | konurbacji | konurbacji, konurbacyj1 |
| dative | konurbacji | konurbacjom |
| accusative | konurbację | konurbacje |
| instrumental | konurbacją | konurbacjami |
| locative | konurbacji | konurbacjach |
| vocative | konurbacjo | konurbacje |
1Archaic.
Derived terms
adjective
- konurbacyjny
Further reading
- “konurbacja”, in Polish dictionaries at PWN[1] (in Polish)