komandiruoti

Lithuanian

Etymology

From German kommandieren +‎ -uoti. Calque of Russian командирова́ть (komandirovátʹ).

Pronunciation

  • IPA(key): [kɔmɐnʲdʲɪ¹ˈruɔtʲɪ]
  • Rhymes: -uɔtʲɪ
  • Syllabification: ko‧man‧di‧rúo‧ti

Verb

komandirúoti (third-person present tense komandirúoja, third-person past tense komandirãvo)

  1. (transitive) to send on a business trip

Conjugation

Conjugation of komandiruoti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present komandirúoju komandirúoji komandirúoja komandirúojame
komandirúojam
komandirúojate
komandirúojat
komandirúoja
past komandiravaũ komandiravai̇̃ komandirãvo komandirãvome
komandirãvom
komandirãvote
komandirãvot
komandirãvo
past frequentative komandirúodavau komandirúodavai komandirúodavo komandirúodavome
komandirúodavom
komandirúodavote
komandirúodavot
komandirúodavo
future komandirúosiu komandirúosi komandirúos komandirúosime
komandirúosim
komandirúosite
komandirúosit
komandirúos
subjunctive komandirúočiau komandirúotum komandirúotų komandirúotumėme
komandirúotumėm
komandirúotume
komandirúotumėte
komandirúotumėt
komandirúotų
imperative — komandirúok
komandirúoki
tekomandirúoja komandirúokime
komandirúokim
komandirúokite
komandirúokit
tekomandirúoja
Participles of komandiruoti
adjectival
active passive
present komandirúojąs
komandirúojantis
komandirúojomas
past komandirãvęs komandirúotas
past frequentative komandirúodavęs —
future komandirúosiąs
komandirúosiantis
komandirúosimas
participle of necessity — komandirúotinas
adverbial
special (pusdalyvis) komandirúodamas
half-participle
(padalyviai)
present komandirúojant
past komandirãvus
past frequentative komandirúodavus
future komandirúosiant
manner of action (būdinys) komandirúote
komandirúotinai

Derived terms

verbs
  • atkomandirúoti
  • iškomandirúoti
  • prikomandirúoti

Further reading