keliauti
Lithuanian
Etymology
Verbal formation from kẽlias (“road, way”) + -auti.[1]
Pronunciation
- IPA(key): [kʲɛ¹ˈlʲæˑʊtʲɪ]
- Rhymes: -æˑʊtʲɪ
- Syllabification: ke‧liáu‧ti
Verb
keliáuti (third-person present tense keliáuja, third-person past tense keliãvo)
- (intransitive) to travel
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | keliauju | keliauji | keliauja | keliaujame keliaujam |
keliaujate keliaujat |
keliauja | |
| past | keliavau | keliavai | keliavo | keliavome keliavom |
keliavote keliavot |
keliavo | ||
| past frequentative | keliaudavau | keliaudavai | keliaudavo | keliaudavome keliaudavom |
keliaudavote keliaudavot |
keliaudavo | ||
| future | keliausiu | keliausi | keliaus | keliausime keliausim |
keliausite keliausit |
keliaus | ||
| subjunctive | keliaučiau | keliautum keliautumei |
keliautų | keliautumėme keliautumėm keliautume |
keliautumėte keliautumėt |
keliautų | ||
| imperative | — | keliauk keliauki |
tekeliauja tekeliaujie |
keliaukime keliaukim |
keliaukite keliaukit |
tekeliauja tekeliaujie | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Derived terms
prefixed forms of keliauti
- apkeliauti
- atkeliauti
- iškeliauti
- įkeliauti
- nukeliauti
- pakeliauti
- parkeliauti
- perkeliauti
- prakeliauti
- prikeliauti
- sukeliauti
- užkeliauti
- keliautojas
- keliavimas
References
- ^ Wojciech Smoczyński (2018), “keliauti”, in Lithuanian Etymological Dictionary, Berlin, Germany: Peter Lang, , →ISBN, page 272