kalnas
Lithuanian
Etymology
From Proto-Balto-Slavic *kalˀnas (compare Latvian kal̂ns, possibly Polish czółno (“dugout”) < *čьlno), ultimately from the Proto-Indo-European root *kelH- (“lift; hill”), see Lithuanian kélti (“raise, lift”), ki̇̀lti (“rise, originate”), Polish czoło (“forehead, front”). Cognate with English hill < *kl̥H-nís; Icelandic hallr (“rock”) < *kólH-nus; Latin collis (“hill”) < *kolH-nis; Ancient Greek κολώνη (kolṓnē), κολωνός (kolōnós, “hill”).[1]
Pronunciation
- IPA(key): [¹ˈkɑˑlnɐs]
- Rhymes: -ɑˑlnɐs
- Syllabification: kál‧nas
Noun
kálnas m (plural kalnai̇̃) stress pattern 3[2][3]
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | kálnas | kalnai̇̃ |
| genitive | kálno | kalnų̃ |
| dative | kálnui | kalnáms |
| accusative | kálną | kálnus |
| instrumental | kálnu | kalnai̇̃s |
| locative | kalnè | kalnuosè |
| vocative | kálne | kalnai̇̃ |
Derived terms
Words derived from kalnas
- balnakalnis m
- kalnagūbris m
- kalnakasys m
- kalnasargis m
- kalnelis m (diminutive noun)
- kalnėnas m, kalnėnė f
- kalnietis m, kalnietė f
- kalnynas m
- kalnodara f
- kalnuotas (adjective)
- ledkalnis m
- piliakalnis m
- ugnikalnis m
- viršukalnė f
Related terms
References
- ^ Derksen, Rick (2015), “kalnas”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 221
- ^ “kalnas” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ^ “kalnas” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
Categories: