kalakutuoti
Lithuanian
Etymology
By surface analysis, kalakùtas (“turkey”) + -úoti.
Verb
kalakutúoti (third-person present tense kalakutúoja, third-person past tense kalakutãvo)
- (intransitive) to gobble (of a turkey)
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | kalakutúoju | kalakutúoji | kalakutúoja | kalakutúojame kalakutúojam |
kalakutúojate kalakutúojat |
kalakutúoja | |
| past | kalakutavaũ | kalakutavai̇̃ | kalakutãvo | kalakutãvome kalakutãvom |
kalakutãvote kalakutãvot |
kalakutãvo | ||
| past frequentative | kalakutúodavau | kalakutúodavai | kalakutúodavo | kalakutúodavome kalakutúodavom |
kalakutúodavote kalakutúodavot |
kalakutúodavo | ||
| future | kalakutúosiu | kalakutúosi | kalakutuõs | kalakutúosime kalakutúosim |
kalakutúosite kalakutúosit |
kalakutuõs | ||
| subjunctive | kalakutúočiau | kalakutúotum kalakutúotumei |
kalakutúotų | kalakutúotumėme kalakutúotumėm kalakutúotume |
kalakutúotumėte kalakutúotumėt |
kalakutúotų | ||
| imperative | — | kalakutúok kalakutúoki |
tekalakutúoja tekalakutúojie |
kalakutúokime kalakutúokim |
kalakutúokite kalakutúokit |
tekalakutúoja tekalakutúojie | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Derived terms
- kalakutãvimas (“gobbling sound”)
Related terms
- (onomatopoeic) šuldu buldu