kailis
Lithuanian
Etymology
Related to Latvian kailis (“sheepskin, fur coat”), kails (“naked, bald”).[1][2]
Pronunciation
- IPA(key): [¹ˈkɑˑɪlʲɪs]
- Rhymes: -ɑˑɪlʲɪs
- Syllabification: kái‧lis
Noun
káilis m (plural káiliai) stress pattern 1
- fur
- (derogatory, colloquial) arsehole (inconsiderate or mean-spirited person); moron
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | káilis | káiliai |
| genitive | káilio | káilių |
| dative | káiliui | káiliams |
| accusative | káilį | káilius |
| instrumental | káiliu | káiliais |
| locative | káilyje | káiliuose |
| vocative | káili | káiliai |
Related terms
Derived terms
- kailiagraužis, kailiavabalis (“skin beetle”)
- kailialupys (“skinner, flayer”)
- kailiaraugis (“tannin”)
- kailiniai (“fur coat”)
- kailininkystė (“fur industry, furriery”)
- kailinis (“made of fur”)
- kailiniuotas (“fur-coated”)
- kailinukai, kailinėliai (“short fur coat”)
- kailius, kailiadirbys, kailininkas (“furrier”)
See also
References
Further reading
- “kailis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
- “kailis”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2026