giria

See also: girią and gíria

Kikuyu

Pronunciation

  • IPA(key): /ɣiɾia/

Verb

giria (infinitive kũgiria)

  1. to prevent
    Gũthiĩ gũtigiragia mũndũ acoke
    To go does not prevent a person from returning.
    [1][2]

References

  1. ^ Barra, G. (1960). 1,000 Kikuyu proverbs: with translations and English equivalents, p. 13.
  2. ^ Njũrũri, Ngũmbũ (1969). Gĩkũyũ Proverbs, p. 25.
  • Armstrong, Lilias E. (1940). The Phonetic and Tonal Structure of Kikuyu, p. 361. Rep. 1967. (Also in 2018 by Routledge).

Lithuanian

Etymology 1

From Proto-Balto-Slavic *garā́ˀ,[1] from Proto-Indo-European *gʷerH-.[1] Cognates include Sanskrit गिरि (girí-, “mountain, hill”),[1] Bulgarian гора́ (gorá, “woods”)[1] and Polish góra (“mountain”).[1]

Pronunciation

  • (girià) IPA(key): [ɡʲɪˈrʲɛ]
  • (gìria) IPA(key): [ˈɡʲɪrʲɛ]

Noun

girià f (plural gi̇̀rios) stress pattern 2[2]

  1. primeval forest
    žalia giria - a green forest
    girios paukštis[2] - a wild bird
  2. (obsolete) wilderness
Declension
Declension of girià
singular plural
nominative girià gi̇̀rios
genitive gi̇̀rios gi̇̀rių
dative gi̇̀riai gi̇̀rioms
accusative gi̇̀rią giriàs
instrumental girià gi̇̀riomis
locative gi̇̀rioje gi̇̀riose
vocative gi̇̀ria gi̇̀rios
Synonyms
  • (forest): miškas
  • (wilderness): dykra
Derived terms
  • (diminutive) giraitė, girelė, giružė

Etymology 2

Pronunciation

  • IPA(key): [ˈɡʲɪrʲɛ]

Verb

gi̇̀ria

  1. third-person present of girti

References

  1. ↑ 1.0 1.1 1.2 1.3 1.4 Derksen, Rick (2008), Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden; Boston: Brill, →ISBN, pages 177-178.
  2. ↑ 2.0 2.1 “giria” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.