byria

Old Swedish

Etymology

From Old Norse byrja, from Proto-Germanic *burjaną.

Verb

byria

  1. to begin, originate
  2. to found

Conjugation

Conjugation of byria (weak)
present past
infinitive byria —
participle byriandi, -e byriaþer
active voice indicative subjunctive imperative indicative subjunctive
iæk byriar byrii, -e — byriaþi, -e byriaþi, -e
þū byriar byrii, -e byria byriaþi, -e byriaþi, -e
han byriar byrii, -e — byriaþi, -e byriaþi, -e
vīr byrium, -om byrium, -om byrium, -om byriaþum, -om byriaþum, -om
īr byriin byriin byriin byriaþin byriaþin
þēr byria byriin — byriaþu, -o byriaþin
mediopassive voice indicative subjunctive imperative indicative subjunctive
iæk byrias byriis, -es — byriaþis, -es byriaþis, -es
þū byrias byriis, -es — byriaþis, -es byriaþis, -es
han byrias byriis, -es — byriaþis, -es byriaþis, -es
vīr byriums, -oms byriums, -oms — byriaþums, -oms byriaþums, -oms
īr byriins byriins — byriaþins byriaþins
þēr byrias byriins — byriaþus, -os byriaþins

or

Conjugation of byria (weak)
present past
infinitive byria —
participle byriandi, byriande burþer
active voice indicative subjunctive imperative indicative subjunctive
iæk byr, byr, byr byri, byre — burþi, burþe burþi, burþe
þū byr, byr, byr byri, byre byr burþi, burþe burþi, burþe
han byr, byr, byr byri, byre — burþi, burþe burþi, burþe
vīr byrium, byriom byrium, byriom byrium, byriom burþum, burþom burþum, burþom
īr byrin byrin byrin burþin burþin
þēr byria byrin — burþu, burþo burþin
mediopassive voice indicative subjunctive imperative indicative subjunctive
iæk byrs byris — burþis, -es burþis, -es
þū byrs byris — burþis, -es burþis, -es
han byrs byris — burþis, -es burþis, -es
vīr byriums, -ioms byriums, -ioms — burþums, -oms burþums, -oms
īr byrins byrins — burþins burþins
þēr byrias byrins — burþus, -os burþins

Descendants

  • Swedish: börja