bucluc
Romanian
Etymology
Borrowed from Ottoman Turkish بوقلق (bokluk).
Noun
bucluc n (plural buclucuri)
Declension
| singular | plural | |||
|---|---|---|---|---|
| indefinite | definite | indefinite | definite | |
| nominative-accusative | bucluc | buclucul | buclucuri | buclucurile |
| genitive-dative | bucluc | buclucului | buclucuri | buclucurilor |
| vocative | buclucule | buclucurilor | ||