ainis

See also: Ainis, ainís, and aïnis

Gothic

Romanization

ainis

  1. romanization of 𐌰𐌹𐌽𐌹𐍃

Lithuanian

Etymology

Coined by Jonas Basanavičius from ei̇̃ti (“to go”), by analogy with atainis (“incomer, stranger”) = ateivis, from ateiti (“to come”).[1]

Pronunciation

  • IPA(key): [²ˈɐɪˑnʲɪs]
  • Rhymes: -ɐɪˑnʲɪs
  • Syllabification: ai̇̃‧nis

Noun

ai̇̃nis m (plural ai̇̃niai, feminine ai̇̃nė) stress pattern 2

  1. descendant, offspring
    Synonym: palikuonis

Declension

Declension of ai̇̃nis
singular plural
nominative ai̇̃nis ai̇̃niai
genitive ai̇̃nio ai̇̃nių
dative ai̇̃niui ai̇̃niams
accusative ai̇̃nį ainiùs
instrumental ainiù ai̇̃niais
locative ai̇̃nyje ai̇̃niuose
vocative ai̇̃ni ai̇̃niai

References

  1. ^ Fraenkel, Ernst (1955, 1962–1965), “aĩnis”, in Litauisches etymologisches Wörterbuch, volume I, Heidelberg-Göttingen: Carl Winter and Vandenhoeck & Ruprecht, page 3

Further reading

  • “ainis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
  • “ainis”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2026